Augant pasaulinei pramonei ir vartojimui, susiduriame su vis didesniais atliekų kiekiais. Mažėjant gamtinių išteklių, tampa būtina keisti iki šiol vyravusį verslo modelį – imti, gaminti, vartoti ir išmesti – kuris jau neatitinka šiuolaikinės tvarios ekonomikos principų. Norint išsaugoti planetos išteklius ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, būtina pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos tampa vertingu antriniu žaliavų šaltiniu.
Viena iš pagrindinių UAB Vilniaus mokslo ir inovacijų centro (VMIC) veiklos krypčių – atliekų perdirbimo ir utilizavimo galimybių paieška. Įmonė nuolat vykdo gamybinius bandymus, kurių tikslas – sukurti techninėmis savybėmis konkurencingus gaminius, gaminamus iš kuo didesnio kiekio perdirbtų medžiagų.
Ypač daug dėmesio skiriama statybinių medžiagų kūrimui iš atliekų, kurios kitu atveju būtų šalinamos sąvartynuose arba deginamos, didinant oro ir vandens taršą. Perdirbimas leidžia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tausoti energiją ir išteklius.
Siekiant objektyviai įvertinti perdirbtų kompozitinių medžiagų savybes, jų rezultatai yra lyginami su analogiškomis medžiagomis, pagamintomis iš natūralių išteklių – pavyzdžiui, dolomito. Tokiu būdu VMIC tikslas – kurti ne tik aplinkai palankius, bet ir techniškai patikimus sprendimus statybos pramonei.
Tyrimams į KTU laboratoriją buvo pristatytos šių sudėčių ir matmenų plytos:
10 proc. cemento + 90 proc. dolomito. Plytos forma - LEGO. Plytos matmenys 250*125*88 mm. Plytos paskirtis - statybinė. Toliau tekste žymima 10C90D.
10 proc. cemento + 50 proc. dolomito + 40 proc. Daugpilio elektrinės pelenų. Plytos forma - LEGO. Plytos matmenys 250*125*88 mm. Plytos paskirtis - statybinė. Toliau tekste žymima 10C50D40P.
20 proc. cemento + 80 proc. neplauto ENERGESMAN stiklo (frakcija - iki 3 mm). Plytos forma - pilnavidurė. Plytos matmenys 250*125*88 mm. Plytos paskirtis - statybinė. Toliau tekste žymima 20C80S.
Bandymus atliko Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras (KTU SMKTC).
LST EN 772-1:2011+A1:2015; LST EN 772-11:2011+P:2014; LST EN 772-13:2003; LST EN 772-16:2011; LST EN 772-20:2000/A1:2005; LST 1428-17:2016.
Lentelė. Gaminių savybių nustatymo suvestinė
| Gaminys → | 10C90D | 10C50D40P | 20C80S | Pastabos |
| Tyrimo rezultatas ↓ | ||||
| Matmenys, mm | Bandinių vidutiniai matmenys 250*125*88 | Bandinių vidutiniai matmenys 250*125*88 | Bandinių vidutiniai matmenys 250*125*88 | Pagal LST EN 771-3:2011+A1:2015 leidžiamų matmenų nuokrypius gaminiai priskiriami D4 kategorijai |
| Paviršių plokštumo nustatymas | Šoninių sienelių plokštumas – 0,15-0,3; Guldomojo paviršiaus plokštumas – 0,1-0,3 | Šoninių sienelių plokštumas – 0,15-0,25; Guldomojo paviršiaus plokštumas – 0,1-0,25 | Šoninių sienelių plokštumas – 0,15-0,25; Guldomojo paviršiaus plokštumas – 0,1-0,2 | Plytų paviršiaus plokštumo nuokrypos tenkina standarto LST EN 771-3+A1:2005 reikalavimus |
| Bruto tankis | 1780 | 1700 | 2020 | Pagal LST EN 772-13:2003 |
| Neto tankis, kg/m3 | 2230 | 2150 | 2020 | Pagal LST EN 772-13:2003 |
| Gniuždomasis stipris, MPa | 10,6 | 11,9 | 15,7 | Pagal LST EN 772-1:2011+A1:2015 |
| Kapiliarinės vandens įgerties koeficientas, g/(m2xs) | 8,8 | 3,1 | 1,6 | Pagal LST EN 772-11:2011+P:2014 |
| Vandens įgertis, % | 6,7 | 5,1 | 3,8 | Pagal LST EN 772-11:2011+P:2014 |
| Atsparumas šalčiui, ciklai | 132 | 132 | 55 | Pagal LST 1428-17:2016 |
Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 40% dolomito pakeitus biokuro deginimo pelenais, savybės nepablogėjo, o kai kurios – net pagerėjo, pvz., gaunamas 10% didesnis stipris ir 60% mažesnė vandens įgertis.
Kitas tyrimo tikslas buvo ištirti stiklo atliekų, susidarančių buityje, tinkamumą mūro gaminiams gaminti. Išrūšiuotas stiklas buvo praplautas ir susmulkintas iki 0-3 mm frakcijos. Gautas gaminys pasižymi gana dideliu stipriu – 15,7 MPa ir maža vandens įgertimi – 3,8% -, tačiau, palyginti su anksčiau minėtais gaminiais, mažesniu – 55 ciklai – atsparumu šalčiui.
Svarbu pažymėti, kad VMIC turi savo laboratoriją, kurioje atliekami išsamūs gaminių savybių tyrimai. Vienas išskirtinių šių tyrimų bruožų – jie vykdomi ne su sumažinto mastelio laboratoriniais bandiniais, kaip įprasta daugelyje mokslinių tyrimų, o su tikro dydžio gaminiais, kurie formuojami naudojant gamybinę įrangą. Tai leidžia objektyviai įvertinti medžiagų elgseną realiomis sąlygomis ir užtikrina, kad tyrimų rezultatai būtų tiesiogiai pritaikomi praktikoje.
Šioje svetainėje naudojame slapukus, kad užtikrintume jums geriausią naršymo patirtį, pritaikytume turinį, analizuotume srautą ir galėtume teikti suasmenintą reklamą. Paspausdami „Sutinku“, jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimu pagal mūsų Privatumo politiką.